Jau buvau nusiteikęs šiek tiek parašyti apie “Be2gether” festivalį, bet ir vėl apleido bet kokia motyvacija… Blemba, negi šis blogas liks tik mėgėjiškų įspūdžių iš filmų ir tiek pat mėgėjiškų pokerio rezultatų skelbimo kampeliu? Somehow I feel kad Facebookas žudo bloginimą as such, ne?
Ilgai lauktas, greitai atėjo, greitai ir praėjo. Jei reikėtų įvertinti keliais žodžiais, pasakyčiau, kad visai šaunus koncertas. Ne “super”, ne “nerealus”. “Šaunus”, manau, yra būtent tas žodis. O jei plačiau…
Pradžia buvo vangoka. Atėjau likus gal valandai iki koncerto, tai teko visąlaik stovėti ir saugoti užsiimtą poziciją ne per toliausiai nuo scenos, nes žmonių buvo tikrai nemažai :) Pradėjo mausti kelį ir jau beveik norėjosi namo. Nu bet ką čia aš… :) Kita vertus, gana vienodos (kaip pasirodė) dainos iš naujo albumo “Tango 3.0″ irgi nepadėjo kelti bendro excitemento lygio.
Nežinau, suprantantiems ispaniškai, kai vokalistė apyramiu apylygiu balsu dainuoja posmą po posmo, gal ir viskas OK, bet aš tiesiog karpiau ausimis. Asmeniškai man gali būti ir visiškai monotoniška muzika, bet jei lyricsai stiprūs, to visiškai užtenka, kad gabalas mane nurautų. Na bet “Gotanai” nebūtų “Gotanai” - be muzikos jie dar turi ir vizualizacijas su šviesos efektais :)
Todėl, kai atlikinėjo savo pirmąjį singlą iš naujojo albumo - “La Gloria” - ir per priedainį, komentatoriui šaukiant “Goooooo…”, užliedavo areną akinančia balta šviesa, o žmonės keldavo rankas į viršų, darėsi jau smagiau :) O paskui sulaukiau kažkiek išskirtinesnės, iškart užkabinusios naujos dainos - Ch. Kortasarui skirtos “Rayuela” su skaičiuote, pagal kurią latinosai žaidžia “klasės” - ir pasidarė visai linksma.
Na ir, aišku, senieji gerieji “Gotan project” kūriniai iš jų senesnių albumų. Kad su šitais niekada neprašausi, tapdavo aišku vos pasigirdus pirmiesiems jų akordams - publika plojo, kėlė rankas, šaukė pritarimo šūkius ir judėjo, judėjo, judėjo… Kiek gali judėti šprotai skardinėje, I mean :)
Koncertas dar kartą priminė, koks achujienas gabalas yra “Mi Confesion” :] Aišku, su 6 metrų aukščio latinosais reperiais vaizdo projekcijose bendras įspūdis dar geresnis, bet visiškai veža ir taip:
Jei kažkas dar negirdėjot, tai EPT Berlyno metu kažkokie nevykę ginkluoti plėšikai “apiplėšė” turnyro kasą, tiesiog pasiimdami ant spintelės laikomus šimtus tūkstančių eurų tuo metu, kol apsauga į juos mėtė mobiliuosius telefonus. Šita ir kito įvykio proga įvyko atitinkamas SMS susirašinėjimas tarp manęs ir mūsų kūrybos direktoriaus :)
Galmantas: Berlyne pokerio banka tu paemei?
Gobbitas: Deja :(
Galmantas: As suprantu, naturalu kad taip atsakai ;)
Gobbitas: Nu kaip, jei ten buciau buves as, tai tikrai skaitytum spaudoje: “SIAUBO DRAMA BERLYNE: ZMOGUS SU TRIMIS ZANDAIS APIPLESE TURNYRA!”
Galmantas: Kazkaip viskas sutampa - aistra pokeriui, kelios dienos paimamos darbe, trumpam pakeiciama isvaizda, imamas bankas, slepiamos babkes ir vel i rutina, aa?
Ir ką aš galiu pasakyti - išskyrus aistrą pokeriui, nu tikrai viskas idealiai sutampa, lol :)
“Kaip gyveni? Blogai! Kaip tu jauties? X*jovai” (niūniuoti Marijono Mikutavičiaus balsu). Nu OK, OK, nėra viskas taip blogai, bet ne pyragai vistiek…
Pasakyti, kad ketvirtadieninė protinio danties traukimo procedūra praėjo kaip per sviestą būtų siaubingas overstatementas. Iki dvigubo dydžio ištinęs skruostas ir temperatūra reiškia, kad teko (arba teks) praleisti sekančius pilką lietuvišką kasdienybę praskaidrinančius užsiėmimus: kasmetinį krepšinio mačą TEO vs. fanai (major major upset), sekmadieninį krepšinį ir alų su draugais, antradieninį vyną “Tappo d’oro” vyninėj, nes tenka gerti antibiotikus.
Liūdniausia, aišku, dėl geimo su TEO - po sezono klubo gali ir nebelikti (o tokiu pavadinimu - tikrai), tai realiai praleidau paskutinę galimybę ever. Nu arba ne - fanams pavyko laimėti 3 taškais (greičiausiai dėl to, kad manęs nebuvo ;), tai yra šansas, kad merginos dar paims revanšą kada į sezono pabaigą. Į tai ir visos viltys :)
O vienintelis visos šitos negandos upside yra tai, kad jau ketvirta para sėdžiu ant visokių jogurtėlių, tarkuotų morkų ir grikių košių, nes kramtyt dar nelabai išeina. Ta prasme, dieta nėra upside :) Fainumas - dietos rezultatas: kažkaip netyčia užlipau ant svarstyklių ir ką jūs manot - per 3 dienas numečiau net 3 kilogramus!
Bet nu ir nx tokią dietą, aš jums pasakysiu :] Tenka nuolatos vaikyti įvairius vaizdinius, kaip antai - valgau cheeseburgerį, tada keptą duoną su česnaku, tada beef jerky, tada picą, tada dar porą cheeseburgerių… :|~~
Pirmadienį su keliais draugais gurkšnojom “Guinnessą” merdėjančiame “Dublineryje”. Labai blogai… Vos keli lankytojai, visos naujos padavėjos, prieblanda, kintantis elektros srovės stiprumas ir kažkoks kanalizacijos kvapas visur. Romos imperija savo griuvimo pabaigoje, vienžo. Bet kai kurie dalykai nepasikeitę :)
Gurkšnojam gurkšnojam “Guinnessą”, Viktoriukas užsižiūri į proginį bokalą. “Blemba, kaip norėčiau tokio”, sako. “Tai pasivok”, sakau, ir papasakojau istoriją, kaip aš “vogiau” ;) Paėmiau į kabutes, nes viskas vyko taip - ateina padavėja, aš jos ir klausiu: “O jūs labai supyktumėt, jei aš pavogčiau šitą bokalą?”. “Nea”, sako padavėja, “visai nesupykčiau”. Ir ramiai nueina, o aš dedu bokalą į bendradarbės rankinę išsinešimui :)
Įkvėptas Viktoriukas irgi kreipiasi į priėjusią padavėją. “O jūs labai supyktumėt, jei pavogčiau šitą bokalą?”, klausia (hm, kur aš girdėjau šitą line’ą? ;), rodydamas į išgertą, putų juostomis išraižytą bokalą. Mergaitė tokiom lengvai nesuprantančiom akim žvilgt į Viktoriuką, žvilgt į bokalą, vėl į Viktoriuką… “Tai kam jūs tokį imsit?”, sako nustebusiu balsu. “Palaukit, aš jums švarų atnešiu” :)))
