Gero Gobbito blogas

Pirmadienį su keliais draugais gurkšnojom “Guinnessą” merdėjančiame “Dublineryje”. Labai blogai… Vos keli lankytojai, visos naujos padavėjos, prieblanda, kintantis elektros srovės stiprumas ir kažkoks kanalizacijos kvapas visur. Romos imperija savo griuvimo pabaigoje, vienžo. Bet kai kurie dalykai nepasikeitę :)

Gurkšnojam gurkšnojam “Guinnessą”, Viktoriukas užsižiūri į proginį bokalą. “Blemba, kaip norėčiau tokio”, sako. “Tai pasivok”, sakau, ir papasakojau istoriją, kaip aš “vogiau” ;) Paėmiau į kabutes, nes viskas vyko taip - ateina padavėja, aš jos ir klausiu: “O jūs labai supyktumėt, jei aš pavogčiau šitą bokalą?”. “Nea”, sako padavėja, “visai nesupykčiau”. Ir ramiai nueina, o aš dedu bokalą į bendradarbės rankinę išsinešimui :)

Įkvėptas Viktoriukas irgi kreipiasi į priėjusią padavėją. “O jūs labai supyktumėt, jei pavogčiau šitą bokalą?”, klausia (hm,  kur aš girdėjau šitą line’ą? ;), rodydamas į išgertą, putų juostomis išraižytą bokalą. Mergaitė tokiom lengvai nesuprantančiom akim žvilgt į Viktoriuką, žvilgt į bokalą, vėl į Viktoriuką… “Tai kam jūs tokį imsit?”, sako nustebusiu balsu. “Palaukit, aš jums švarų atnešiu” :)))

Visai faina, kai yra dalykų, kurie nesikeičia ;]

Liūdnai pagarsėjęs vestuvių fotografas pabegimas leido sau pafotografuoti mūsų kontorėlę. Tai ką aš žinau, pasidalinsiu su smalsuoliais - negaila gi. Va kur džiaugiamės ir liūdim penkias dienas per savaitę :)

[Show as slideshow]

Panašu, kad darbas antrus metus man bando sušikti išvyką į užsienį su TEO krepšinio komanda. Pernai buvo pitchas, dėl kurio teko cancelinti kelionę į Slovakiją. Pitchą laimėjom, tai bent tokia paguoda buvo. NOT.

Šiemet korporatyvinis planas - kur kas labiau sneaky. Išvežė, mat, prie Kuršių marių papramogauti. Pramogos pramogomis, bet pasakymas “Bus užduočių lauke, todėl apsirenkite šilčiau” nelabai reiškia “Bus fuckin’ freezing, renkitės spec. drabužius ir dar viską, ką turite šilčiausio”.

To pasėkoje pusė ofiso dabar kosti, čiaudi ir šniurkščioja, o aš vakar nenuėjau į filmą, ta proga sudeginau $500 runindamas kaip paskutinis crapas PLO ir dabar geriu “TerraFlu” bei meldžiuosi, kad dar vieną dieną nepalūžčiau. Kol grįšiu iš Latvijos.

Then you’re cold. Bent jau tokį statusą prie mano niko užklijavo “PokerTableRatings”. Ir nieko čia keisto - atrodo, kad toliau stropiai minu praeitą mėnesį paimtu keleliu :/

Penkios sesijos gruodį, -10 buy-inų. Neturėjau nei vienos laiminčios dienos - netgi užvakar, kai jau atrodė, kad tikrai išlįsiu to the black for the day, išėjo -$2 :) -6 buy-inai below expectation all-in potuose irgi nedžiugina.

Žodžiu, kol kas - nieko linksmo :) Kažkaip nelabai tikėtina, kad negalėčiau beatinti PLO50, bet jei prarasiu dar 14 buy-inų, teks nusileisti į PLO25 - šiaip, nusiraminimui.

Sportinio pokerio naujienos, kambarių apžvalgos ir premijos

Didžiausias mano pasiekimas marksmanshipe iki šiol buvo įvykdytas 8-bitų kompiuteriu žaidžiant žaidimą, kuriame pistoletu pagal komandą reikėjo varžytis su kaubojumi ekrane, kuris kurį greičiau nušaus.

Vieną dieną bepramogaujant po pamokų draugelis padarė tikrą žygdarbį - sugebėjo pakloti nelaimingąjį kaubojų per 0,8 sekundės! Mano įžeista savimeilė neleido pasiduoti be kovos :) Tiesiog griebiau pistoletą, per daug nelaukdamas komandos pykštelėjau iš kelių centimetrų atstumo ir nusisukau būdamas visai tikras, kad bus falšstartas. Pamačiau nustebusį draugelio veidą, atsisukau į ekraną, ir ką ką… Ten degė mano laikas - 0,0 sekundės, baby! :]]

Fast forward to these days…

Darbe kartkartėmis pamėtau į taikinį, vildamasis vieną dieną atidirbti automatinį strėlytės išmetimą, nu ir šiaip galvos “pravėdinimui”. Taikinys pas mus kabo standartiškai: centras 1.73 m aukštyje, atstumas iki taikinio - 2,37 m (or so).

Taigi, mėtau šiandien į taikinį. Pirma strėlytė - dunkst, antra strėlytė - dunkst, trečia strėlytė - dunkst, ketvirta strėlytė - pukšt! I’m like WTF?! Pakeliu akis ir ausyse iškart užgroja atitinkama muzika iš seno gero serialo :)) Nesusipratusiems - foto reportažėlis mobiliaku:

[Show as slideshow]

Now hate! :)