Gero Gobbito blogas

Verslusis Jura (nuotr. dešinėje) mums pasiūlė ne tik nakvynę prie Baikalo, bet ir “ekskursijas” už papildomas babkes. Gidas jis pasirodė kur kas blogesnis, nei pardavėjas: “Smotrite, rebiata - vot kakye gory! A vot, smotrite - nastoyashchie buriaty! Interesno, pravdo?!” :) Bet labai nepykom - jo automobilio dėka tikrai pamatėm daug daugiau, nei būtume savo jėgomis pajėgę.

Skaityti toliau »

Kai gegužės 11-osios rytą pusiau maršrutiniu autobusiuku, vairuojamu buvusio (o gal net ir esamo) “ugalovščiko”, iš Irkutstko atriedėjom į Listvianką - mažytę turistinę gyvenvietę prie Baikalo, mūsų laukė didelis netikėtumas - ogi ponas ežeras rock-solid užšalęs! Ir ne vien ežeras - visa gamta aplinkui bylojo dabar esant žiemą… Prie +5C prisiminiau, kaip džiaugsmingai Novobiriusinske rastą sniego krūvelę fotkinom, ble :)

Skaityti toliau »

Manto dėdė (centre, obviously) - vienas iš keturių brolių, kuriuos viena išaugino į Sibirą ištremta Manto močiutė (senelis tuo metu kalėjo). Vienas brolis grįžo į Lietuvą, kiti trys liko gyventi Rusijoje ir lietuviškai visiškai nebešneka.

Skaityti toliau »

Gegužės 8-osios rytą išsiruošėm į Novobiriusinską - giliai taigoje, 300 km į šiaurę nuo Taišeto, įsikūrusią gyvenvietę, kuri vidury niekur atsirado tik todėl, kad kažkam reikėjo dirbti šalia esančioje kolonijoje. Tą iki šiol ir daro didžioji dalis iš 5000 “pasiolko” gyventojų. Pats Novobiriusinskas pasitinka keliautojus euroremontu švytinčia mažyte geležinkelio stotimi :)

Skaityti toliau »

Vieną ne tokį ir gūdų, bet labai ankstyvą gegužės rytą trys lietuviai įlipo į nediduką propelerinį lėktuvėlį, skrendantį maršrutu Vilnius - Maskva. Tikslas: per dvi savaites aplankyti Sibirą, Pekiną ir sveikiems grįžti namo. Kaip jiems tai pavyko, galite pracheckinti čia :)

- - -

Maskva mus pasitiko nelabai svetingai, ypač - kainų atžvilgiu. Štai kokį pietų komplektėlį su vinegretu ir pašildyta vištiena Mantas susikomplektavo už 56 Lt :)

Iš Maskvos į Taišetą (atstumas ~4500 km) keliavome traukiniu. Tryse gavome keturvietį kupe, į kurį per visas keturias kelionės paras mums nieko daugiau nebepriskyrė. Ir ačiū dievui, nes jeigu sakyčiau, kad vietos buvo pakankamai - meluočiau.

Skaityti toliau »