Gero Gobbito blogas

Ji fucking erzina! Aš net nešneku apie šimtus ar tai ten tūkstančius minkštaširdžių, kurie Facebooke laikina visokius mielus paveikslėlius su pseudointelektualiais ar šiaip “heart-grabbing” užrašėliais. Bet mane ištiko eilinis randominis purizmo priepuolis ir jo metu pamačiau dar vieną iš tų imbeciliškų demotyvacija.lt paveikslėlių, todėl jau nebetylėsiu :)

Žmonės, fucking atsimerkit! Demotivational posterių formatas - fotkė, vienas žodis (ar trumpa frazė) ir jį smagiai išrišantis - paaiškinantis ar kitokią prasmę suteikiantis - sakinys apačioje. “Feminism. Because not everyone can be beautiful”, “Relevance. It doesn’t happen to everyone” - va kaip reikia rašyti!

O ne kažkokius skystus triedalus ar emošūdus (ačiū ZTKP :), kuriais užverstas lietuviškas internetas. “Niekada nepasitikėk tuo… kas iš pirmo žvilgsnio atrodo miela”, “Lietuvos mokyklos… turi kuo didžiuotis”, “Reikia daryti princesę iš tos, kuri visad šalia… O ne visą gyvenimą ieškot tos, kuri jau pabaigta” (čia išvis kažkoks siaubingai nepavykęs vertalas). WTF?!

Aš suprantu, kad originalus formatas reikalauja iš kūrėjo dar ir kažkokio mąstymo, o ne tik sugebėjimo į paveikslėlį įpastinti randominę išgooglintą frazę, perskeliant ją į dvi dalis, bet tai doh, people - tai ir yra visa esmė. O lietuviškų demotyvatorių kūrėjams, manau, kaip niekam tinka taisyklė: “Jei gali nedaryti - nedaryk”.

P.S. Pažadu, tai mano pirmas ir paskutinis “demotyvatorius” internetinėj erdvėj, nu bet nesusilaikiau :)

Einana… Geriau jau kokioj “Maximoj” kasininku dirbt :) Įdomu, koks jų mirtingumo darbe procentas?

Ne, bet seriously - WTF is happening su so-called skeiterių batais? Aš kažkaip įsivaizduoju, kad jei jau gamini “actions sports” avalynę, tai ji tikrai turėtų būti patvaresnė nei randominiai kinų gamybos batukai, sukurti vaikščiojimui iki pirmo rimtesnio lietaus, ne? Apparently, this is not the case, nes, pavyzdžiui, kairėje galite matyti, kaip nebeatrodo “Etnies” batai po like 2 mėnesių dėvėjimo :)

Pirmiausiai buvo dvi poros “eS” - brando, kuris neva “focuses on making high-performance skateboarding footwear”. Kai po trejetos mėnesių ramaus vaikščiojimo saulėtomis Vilniaus gatvėmis sutrūkinėjo viršus ir įplyšo padai, suteikiau šansą dar vienai porai, bet ji suskubo juo nepasinaudoti dar greičiau :)

Tada prachekcinau minėtuosius “Etnies”, nes nu zjbs atrodo. Ir ką ką - praėjo vos pora mėnesių, o baltas pado apvadas batų šonuose jau atsilupęs, išsiklaipęs ir smagiai siurbia į bato vidų vandenį žingsniuojant per balas :) Ir  čia viskas po visiškai casual dėvėjimo, o juk jie sukurti, tipo, skeiteriams. Tai per kiek tokie pareina naudojant “pagal paskirtį”, t.y. stovint ant riedlentės ir darant visokius mūvsus?!

Taigi, WTF, mielieji ekspertai? Man susidaro toks įspūdis, kad kompanijos čia kala pinigą pasinaudodamos žmonių tuštybe. “Ei, aš savo naujuosius “Etnius” suvariau per tris savaites! Kai nerealus skeiteris esu, ane?”. Jeigu tu esi nerealus ir nori būti dar nerealesnis, prašom - batai, savaime suplyštantys per porą mėnesių, todėl net ir padaręs vos kelis basic flipus juos suvarysi per kelias savaites ;)

Bet gi turėtų būti ir koks nors kitas paaiškinimas, negi ne? :)

Vieną antradienį besėdint “Tappo d’oro” prie gretimo staliuko nekviestas (ir tuo pakankamai įbaugindamas čia jau sėdėjusias dvi jaunas studentes) prisėdo žmogus, žinomas kaip kunigaikštis Vilgaudas. Išgėrė taurę vyno, išėdė merginas ir, jau gerokai įsikvėpęs, pasisiūlė parašyti sonetą :)

Duoda - imk, muša - bėk, sako senoliai, tai ištiesėm jam iš užrašų knygutės išplėštą lapą. Taigi, behold, prieš jūsų akis kairėje - kunigaikščio širdies kūrinėlis, kukliai užvadintas tiesiog “Sonetu” :)

Feel free mėgautis elektronine versija kiek tik širdis geidžia, o jei labai užsikabinsit ir norėsit įsigyti originalą - visąlaik galim tartis, kaina (kaip už meną) - visai prieinama, muahahaha :))

Vis bandžiau nepapostint, bet nu neišeina susilaikyt - per daug hipnotizuojantis :)