Gero Gobbito blogas

VDU filosofai - pakankamai aktyvūs ir veiklūs žmonės. 2008/09 mokslo metais, pvz., savo fakultete buvo užkūrę filmų apie žymius naujųjų laikų filosofus peržiūrą, į kurią mielai kvietė ir paprastus kauniečius bei miesto svečius (haha :) Tokiam žmogeliui su ribotu išsilavinimu kaip aš tai buvo puiki galimybė kiek pakamšyti spragas, juk 100 kilometrų - argi tai atstumas? :)

Vienos tokios kelionės į Kauną metu su Viktoru (draugu ir Filosofijos katedros dėstytoju) pradėjom šnekėti apie filosofijos skaityklos atsiradimą, kaip tai finansuoti etc. Tuomet ir mestelėjau “100×100″ idėją, kuri iš pradžių turėjo būti grynai facebookinė, bet whatever. Ir ką mes turim po pusmečio? Ogi it’s alive! :)

Viskas labai paprasta - jei VDU filosofai per kiek daugiau nei mėnesį sugeba surinkti 10 000 Lt knygoms, universiteto rektorius įsipareigoja suteikti patalpas Filosofijos skaityklai, kuri būtų prieinama visiems besidomintiems. Daugiau info galima rasti akcijos svetainėje. Jei turite laisvus 100, 50 ar net 10 Lt ir norite prisidėti prie gero reikalo - you’re kindly welcome. Beje, prisidėjusių žmonių vardai ir pavardės bus įamžintos skaitykloje pakabintoje lentoje. Immortality impends, haha! :)

P.S. Jo, žinau, sorry dėl akcijos logotipo :) Žinot, gi filosofai, o manęs niekas nieko neklausė ;)

Didžiausias mano pasiekimas marksmanshipe iki šiol buvo įvykdytas 8-bitų kompiuteriu žaidžiant žaidimą, kuriame pistoletu pagal komandą reikėjo varžytis su kaubojumi ekrane, kuris kurį greičiau nušaus.

Vieną dieną bepramogaujant po pamokų draugelis padarė tikrą žygdarbį - sugebėjo pakloti nelaimingąjį kaubojų per 0,8 sekundės! Mano įžeista savimeilė neleido pasiduoti be kovos :) Tiesiog griebiau pistoletą, per daug nelaukdamas komandos pykštelėjau iš kelių centimetrų atstumo ir nusisukau būdamas visai tikras, kad bus falšstartas. Pamačiau nustebusį draugelio veidą, atsisukau į ekraną, ir ką ką… Ten degė mano laikas - 0,0 sekundės, baby! :]]

Fast forward to these days…

Darbe kartkartėmis pamėtau į taikinį, vildamasis vieną dieną atidirbti automatinį strėlytės išmetimą, nu ir šiaip galvos “pravėdinimui”. Taikinys pas mus kabo standartiškai: centras 1.73 m aukštyje, atstumas iki taikinio - 2,37 m (or so).

Taigi, mėtau šiandien į taikinį. Pirma strėlytė - dunkst, antra strėlytė - dunkst, trečia strėlytė - dunkst, ketvirta strėlytė - pukšt! I’m like WTF?! Pakeliu akis ir ausyse iškart užgroja atitinkama muzika iš seno gero serialo :)) Nesusipratusiems - foto reportažėlis mobiliaku:

[Show as slideshow]

Now hate! :)

I’m a big believer in the fact that if you aren’t happy single, meeting someone, no matter how great they are, isn’t going to miraculously change that. I believe that you have to be happy alone before you can ever truly be a good partner for someone else.

Daniel Negreanu

Kairėje - tikras politikas, dešinėje - Danny Gloverio vaidinamas personažas filme “2012″. Yeah, abu - juodaodžiai, abu - JAV prezidentai.

Šiaip žiauriai įdomu, kaip dabar bus su JAV prezidentų vaidmenimis filmuose, kai Obama įsicheckino į Baltuosius Rūmus :) Tipo, turėsim mažiausiai 4 metų spaną, kur visus prezidentus vaidins juodaodžiai?

Nes anksčiau tai easy - imi kokį randominį griežtesnių bruožų, pagyvenusį baltaodį aktorių ir prašom - the president of the United States! O dabar paimtų tokį, tai kaip čia taip? Rasizmas? Ar kaip? :)

Treileris:

Ilgai delsiau ir abejojau, nes žodžiai “lietuviška” ir “drama” kartu jau senokai nedvelkia kokybe. Nu bet neišlaikiau ir pasižiūrėjau. Oh, my - eilinis lietuviško kinematografo FAIL.

Mintis sukurti filmą apie poros santykius, įvelkant viską į nightdrivingo rūbą - OK. Bet toliau viskas ir nebeišėjo. Scenarijus kažkoks paviršutiniškas, visos turinčios būti gilesnėmis scenos prifarširuotos banalybių ir štampų. Pagrindinė aktorė didžiąją filmo dalį tyli teatrališkai susičiaupusi ir tik nuolatos judina apatinį žandikaulį, taip išgaudama įvairius odos judėjimus apie lūpas. Bbž, tikriausiai turėtų simbolizuoti paslaptingumą ar kažką tai…

Aišku, viskas nėra absoliučiai siaubingai blogai - naktinis Vilnius užfilmuotas visai padoriai, abu pagrindiniai aktoriai vaidina decently, tik J. Antanėliui nelabai išeina normaliai intonuoti kalbant - vis frazės pabaiga kažkodėl užkeliama :) Link filmo galo atsiranda ir humoristinė scena (narkodealeris bando susirasti savo nuvarytą automobilį policijos nuovadoje), kuri visai smagiai susižiūri, tik akivaizdžiai iškrenta iš filmo konteksto.

Žodžiu, vienintelis geras dalykas yet-anoter-Lithuanian-faile yra muzika. “Happyendless” ir vokietis filmo kompozitorius visai šauniai padirbėjo. Labai rekomenduoju pracheckinti filmo main theme - “Show Me Lights”. Ir prisiminkit - jei automobilis taip ir neužsiveda, nepamirškite išlipdami išjungti artimų šviesų.

Vidinio kritiko įvertinimas: 4,5 / 10.