Gero Gobbito blogas

Šiandien pokerio nebežaisiu (kai sergi, sleep time >>> poker time), tai, bežiūrint, ar lietuviui pavyks laimėti 1,7 mln. eurų “European Poker Tour” Didžiajame finale Monte Karle, galima ir rezultatus papostinti.

Vėlgi, PLO pakankamai įprasti linksmieji kalneliai, bet gerai, kad šįkart vežimėlis viršūnėje sustojo :) Balandį sužaidžiau 12560 handų ir, pavarius 8 bb/100, iš gryno žaidimo susidarė +$505. Visai decent handų skaičius ir nepaimtas joks bonusas leido iš rakebacko prisidurti dar +$242.

O bonusų jokių nesipirkau, nes reikia taupyti Ironmano medalius. Gegužę dėl savo Trans-Siberian kelionės į Kiniją tikriausiai pavyks sužaisti daugiausiai savaitę, kas, jei gerai prisimenu, neleistų pasiekti net “Bronze” levelio nepaisant to, kiek daug handų pavaryčiau ar FTP surinkčiau. Good news, kad Ironman parduotuvėlėj galima įsigyti “Continuing month”.  So thank you, Full Tilt :)

In somewhat related news, Full Tiltas pridėjo naują rush pokerio lygį - PLO100. Toks truputėlį dvilypis jausmas, nes jau norėjau palikti rush pokerį su mintimi vėl grįžti prie regular stalų: vienas dalykas, kad rush pokeris labai apribojo kilimo galimybes, nes aukštesnių lygių nebuvo, kitas dalykas, kad pripranti prie kitokios dinamikos ir, grįžus prie reguliarių stalų, gali tekti vėl sunkiai adaptuotis.

Bet rush pokeris toooks patogus… :) Ir dabar, kai pridėjau dar vieną stalą ir žaidžiu 3, pastebėjau, kad kur kas sumažėjo spotų, kuriuose po beatų užverda kraujas. Nes handai tiesiog taip greitai keičia vienas kitą, kad nepalieka laiko graužti savęs ar keikti varžovo - reikia jau apie naujas situacijas galvoti. Tai, ko gero, dar pažaisiu tą rushą ;)

Mėnesio balansas: +$747.

Sportinio pokerio naujienos, kambarių apžvalgos ir premijos

Kol laukiu beprasidedant gerokai vėluojančios LSPF inauguracinio turnyro finalinio stalo tiesioginės transliacijos, nėra kaip prieš save surasti atmazų neparašyti savo įspūdžių apie turnyrą :) O tie įspūdžiai visai teigiami, nors buvo ir taisytinų dalykų…

Pirmas patikęs dalykas - tai turnyro vieta. Didelė bendra erdvė LITEXPO salėje, stalų zona atitverta juostomis. Šviesu, erdvu, negroja jokia muzika, kurios nori ar nenori bet turi klausytis įprastuose kazino turnyruose. Ir, žinoma, kitaip nei kazino, visai kitokia atmosfera: žaidėjai draugiški, pajuokauja, pasišneka. Pirmasis nuo mūsų stalo iškritęs vaikinas (akivaizdžiai dalyvaujantis pirmame ever savo live turnyre) niekieno neklausiamas pažėrė visą litaniją, kurioje pasidalino savo įspūdžiais, kaip jam čia patiko ir kaip jis dalyvaus dar :) Nice, nu.

Skaityti toliau »

Treileris:

Bet neapsigaukite žiūrėdami treilerį! Pirmąkart pamačius jį teatre bent jau man pasirodė, kad tai bus klišių apie komunizmą ir rusišką charakterį prikimšta nepergiliausia komedija. However!

Taip, komedijos elementų filme tikrai daug. Tiesą sakant, pirma filmo “pusė” - iš esmės komedija su gležnučiais dramos daigeliais. Stipriai šaržuoti, ryškūs personažai vaidinami gerai atkastintų aktorių, todėl susižiūri labai lengvai, o tarp vidutiniškų dialogų vis išlenda perliukų, kurie priverčia nusižvengti gal net kiek garsiau, nei norėtųsi statistiniam padoriam kino žiūrovui :)

O paskui viskas palengva ir nepastebimai perauga į visai stiprią dramą. “Prancūziškoji” filmo dalis - laikas, kada pradeda ryškėti pamatai, ant kurio pastatytas visas filmas. Šen bei ten sušmėžuoja komedijos gabaliukai, kuriuos lengvai nubrauki į šalį - “nu come on, chebra, čia gi ne apie tai dabar jau viskas, pakrizenom prieš tai jau pakankamai”. Ir, žinoma, nuo tada pradedama rodyti daug Melanie Laurent - o ja jokio filmo, kaip žinia, tikrai nesugadinsi :)~

Filmo kulminacija - taip vadinamo “orkestro” koncertas Châtelet teatre Paryžiuje. Išpažinties ir atpirkimo laikas. Turiu prisipažinti, kad pavandenijo tada big white emo akys ir pradėjau galvoti, kad gal vis dėlto reikia kreiptis į IceBlue rekomendacijų, kokį čia decent klasikinės muzikos koncertą ji galėtų rekomenduoti noobui :)

All in all, tikrai puikus prancūziškai rusiškas filmas, pastatytas rumunų kilmės režisieriaus. Ir dar - tai filmas apie muziką. Muzika lydi herojus viso filmo metu, muzika keičia jų gyvenimus, muzika juos išlaisvina. Todėl labai rekomenduoju, kol dar yra galimybė, žiūrėti šitą filmą kino teatre - man bene pirmą kartą norėjosi daugiau garso. Ne todėl, kad viskas skambėjo per tyliai, o todėl, kad viskas skambėjo labai gražiai - gražiai iki ašarų. Arba bent parsisiųskit padorios kokybės DVD ripą ;)

Vidinio kritiko įvertinimas: 8,5 / 10.

Ilgai lauktas, greitai atėjo, greitai ir praėjo. Jei reikėtų įvertinti keliais žodžiais, pasakyčiau, kad visai šaunus koncertas. Ne “super”, ne “nerealus”. “Šaunus”, manau, yra būtent tas žodis. O jei plačiau…

Pradžia buvo vangoka. Atėjau likus gal valandai iki koncerto, tai teko visąlaik stovėti ir saugoti užsiimtą poziciją ne per toliausiai nuo scenos, nes žmonių buvo tikrai nemažai :) Pradėjo mausti kelį ir jau beveik norėjosi namo. Nu bet ką čia aš… :) Kita vertus, gana vienodos (kaip pasirodė) dainos iš naujo albumo “Tango 3.0″ irgi nepadėjo kelti bendro excitemento lygio.

Nežinau, suprantantiems ispaniškai, kai vokalistė apyramiu apylygiu balsu dainuoja posmą po posmo, gal ir viskas OK,  bet aš tiesiog karpiau ausimis. Asmeniškai man gali būti ir visiškai monotoniška muzika, bet jei lyricsai stiprūs, to visiškai užtenka, kad gabalas mane nurautų. Na bet “Gotanai” nebūtų “Gotanai” - be muzikos jie dar turi ir vizualizacijas su šviesos efektais :)

Todėl, kai atlikinėjo savo pirmąjį singlą iš naujojo albumo - “La Gloria” - ir per priedainį, komentatoriui šaukiant “Goooooo…”, užliedavo areną akinančia balta šviesa, o žmonės keldavo rankas į viršų, darėsi jau smagiau :) O paskui sulaukiau kažkiek išskirtinesnės, iškart užkabinusios naujos dainos - Ch. Kortasarui skirtos “Rayuela” su skaičiuote, pagal kurią latinosai žaidžia “klasės” - ir pasidarė visai linksma.

Na ir, aišku, senieji gerieji “Gotan project” kūriniai iš jų senesnių albumų. Kad su šitais niekada neprašausi, tapdavo aišku vos pasigirdus pirmiesiems jų akordams - publika plojo, kėlė rankas, šaukė pritarimo šūkius ir judėjo, judėjo, judėjo… Kiek gali judėti šprotai skardinėje, I mean :)

Koncertas dar kartą priminė, koks achujienas gabalas yra “Mi Confesion” :] Aišku, su 6 metrų aukščio latinosais reperiais vaizdo projekcijose bendras įspūdis dar geresnis, bet visiškai veža ir taip:

Aš visai mielai norėčiau, kad šitas postas būtų vienas iš balandžio 1-osios pokštų :) Deja, deja, mano kovo mėnesio “pasiekimai” for real atrodo štai taip:

Amerikietiški linksmieji (?) kalneliai, kurių didžioji maršruto dalis, deja, ėjo po žeme :/ Ir once again quantity beats quality: per mėnesį sužaidžiau 18917 handų ir netgi pirmą kartą gyvenime “Ironman challenge” pasiekiau “Iron” lygį, bet nieko gero tai neatnešė. Tiksliau, atnešė blogo - -$433 arba -4,6bb/100 iš gryno žaidimo.

Užtat šį mėnesį išclearinau netgi du bonusus. Pirmasis buvo +$100, kurį Full Tiltas davė tiesiog už gražias akis. Vos pabaigęs jį clearinti, pasiritau į siaubingą duobę ir, nebežinodamas ko griebtis, stvėriausi šiaudo - užsisakiau už Ironmano medalius dar vieną +$100 bonusą. Taip taip, spjoviau į bonusų clearinimo prakeiksmą, nes prakeiksmas vyko ir nieko neclearinant ;)

Bonusėliai kiek sumažino mano MGR, bet didelis sužaistų handų skaičius ir nemažas kiekis potų, kuriuose buvo žaidžiama iš stackų, padarė savo - rakebackas kovą pridėjo +$318, taip vargais negalais ištempdamas bendrą mėnesio balansą į mikropliusą…

Mėnesio balansas: +$85, lolz.

Sportinio pokerio naujienos, kambarių apžvalgos ir premijos