Gero Gobbito blogas

“Pagaliau sulaukėme to, ko ir tikimasi iš režisierių, statančių panašius filmus, - sutelkto dėmesio į patį šokį, o ne pastangų siužeto duobes užpildyti banaliais dialogais” / “Žmonės”, 2010 rugpjūčio 26 d.

Treileris:

Deja, deja - mielieji “Žmonės” čia gerokai perlenkia: filme tarp tikrai įspūdingų šokio scenų teks išklausyti nemažai visiškai nuvalkiotų dialogų ir stebėti tūkstančius kartų matytas ir jau iki gyvo kaulo įgrįsusias siužetines linijas.

Nesu profesionalus šokėjas (ar šiaip šokėjas for that matter :), bet, mano nuomone, filmo aktoriai kur kas geriau šoka nei vaidina. Visi keturi pagrindiniai veikėjai dramatiškose situacijose atrodo superneįtikinamai,o dar kai pasigirsta supposedly širdį turintys suvirpinti dialogai, tūlo žiūrovo lūpose pradeda žaisti šypsenėlė. Beje, labai panaši į tą, kuri beveik niekada neišnyksta nuo Adamo Sevani personažo veido. Net norisi suduoti per lūpas, kai ta kvaila išraiška jis atsiprašinėja savo geriausios draugės/meilės - “wake up, dude, čia gi turėtų būti melodramatiška scena!” :)

Ačiū dievui, kad tai vis dėlto - šokių filmas, todėl scenaristų gėda nebado akių visą laiką. O patys šokiai filme - super! Įspūdingos scenos, Šarūno Kirdeikio užskaityta choreografija :), daug masiškumo, judesio ir energijos. Judesius dažnai palydintys įvairūs garso efektai - neįtikinama, bet labai prisideda prie bendro įspūdžio. Pagarba režisieriui, kuriam pavyko nufilmuoti tokius gyvus, lengvai chaotiškus ir žiauriai gerai susižiūrinčius vaizdus. O dar kai užkala vienas ar kitas šaunus hip-hopo gabalas, net sėdint kojos pradeda judėti… Žodžiu, šokiai išgelbėjo šokių filmą, lol:)

Vidinio kritiko įvertinimas: 6 / 10.

Per tas keliones visai užsivėliau su bloginimu, juo labiau, kad reguliarumas ir operatyvumas niekada nebuvo mano stipriausios savybės. Jau rugsėjis įpusėjo, o aš dar rugpjūčio ataskaitos apie savo įdirbį pokerio plėšiniuose neparašęs.

“O gal ponas į siaubingą minusą įlindot ir dabar jį paviešinti visaip vengiat?”, tikriausiai paklaustų koks pagiežingesnis skaitytojas. Ir nors, anot vieno pokerio ambasadoriaus, pastarieji mano blogo įrašai apie pokerį atrodo taip, lyg būtų siaubingas ir neatšaukiamas bankrotas bei visokia neviltis, iš tiesų rugsėjo vaizdelis ne toks ir blogas:

Per mėnesį sužaidžiau nuviliančiai mažą kiekį handų - tik 9815, bet užtat su visai padoriais rezultatais (8,5 bb/100), kurie finansiškai išsiverčia į +$417. Rakebackas pridėjo dar +$227 ir mėnuo išėjo šauniai žalias, kas nėra taip jau labai būdinga rugpjūčiams Lietuvoje :) And yet aš vistiek jaučiu reikalą paaiškinti, kodėl esu kiek nusivylęs praėjusiu mėnesiu.

Kaip žinia, mano trumpo vojažo į “pokerio profesionalizmą” vienas iš pagrindinių tikslų buvo/yra žaisti pokerį full-time. Rugpjūtis tam tarsi palankus - iš nosies siūlės jau išimtos, akiniai sutaisyti :) Neskaitant mažų nesklandumų mėnesio pradžioje, kai vos prasidėjus savaitgaliui sudegė kompiuterio maitblokis, daugiau kliūčių kaip ir nebuvo, ane? Ne - pasirodo, didžiausias mano priešas rugpjūtį buvo… mindsetas :)

Na niekaip neišėjo laikytis naiviai idealistiškai susidėlioto dienos režimo “pusryčiai - rytinė sesija - handų peržiūra - gymas - pietūs - mokomieji video - vakarinė sesija”… Iš pradžių kažkas viduje patyliukais kuždėjo “ei, nesiparink, gi tau atostogos”, paskui, nors kiek ir susiėmiau į rankas, atsikeliu, pavalgau, pracheckinu internetus, žiūriu - ogi jau ir 13:00, tai gal ir į gymą jau laikas būtų? :) Į mėnesio pabaigą šiokį tokį režimą pavyko išlaužti, bet tada atėjo rugpjūčio 28 d. ir dviejų savaičių kelionė į JAV…

Žodžiu, visas pasaulis prieš mane ;) Bet kažkaip bandysiu nepasiduoti ir bent paskutines 30 dienų, likusių iki nemokamų atostogų pabaigos, stengsiuosi pavaryti taip, kad pačiam prieš save nebūtų gėda.

Mėnesio balansas: +$644.

Sportinio pokerio naujienos, kambarių apžvalgos ir premijos

Pasirodo, ne mane vieną erzina ant nereto Vilniaus namo atbula ranka nuteplioti užrašėliai a la “solomon”, “cabri” etc. Kas čia per fucking saviraiška?!

Neturiu nieko prieš normalų graffiti, į kurį jo kūrėjas įdeda daug laiko ir širdies, o jeigu darbas dar neša ir kažokią žinutę - išvis ledas. Būčiau pirmasis, kuris pasirašytų po Banksio prašymu išpaišyti kiekvieną pastatą Vilniuje, bet trimečio vaiko lygio keverzonės, kaip musių šūdai nutaškavę net naujai nudažytus namus, - oh come on! (no offense ant trimečių :)

Bet tai ką aš - tik paburbu po nosimi arba kokiam pažįstamam prasitariu apie rankų nukapojimą tokiems “menininkams-saviraiškininkams”… O yra žmonių, kuriuos kentėti negali dar labiau :) Va, Algis Greitai net grupę Facebooke užkūrė - “Pagauti Solomoną”. Deklaracija prasideda taip:

Yra Vilniuje urodas, išpaišęs pusę miesto savo negudriais šūdais. Visi matė - kas trečias pastatas su užrašu ‘Solomon’.

Siūlau tą galviją pagauti. Tai nebūtų sunku, spėju.
Aš pats asmeniškai duočiau 500 Lt tam, kuris įduotų tą šūdo gabalą, su įrodymais. Anonimiškumą garantuoju.

Kiek permečiau akimis, tai grupės postuose yra nemažai visai decent pointų tiek už iniciatyvą, tiek prieš ją. Pakankamai įdomu pasiskaitinėti. Kaip ten bebūtų, įsipareigojau ir aš: “Aaand fifty litas go to… catching Solomon” :) WRU, smirching fucker?