“Facebook”. Kūrinys, gimęs vieno Harvardo studento galvoje ir vos per kelerius metus išaugęs į tai, be ko savo kasdienybės neįsivaizduoja šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje. Socialinis tinklas, pakeitę ištisos kartos bendravimo įpročius. Verslo idėja, savo kūrėjams sužėrusi milijardus dolerių ir apipinta teisiniais ieškiniais bei buvusių partnerių kaltinimais vieni kitiems. Nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau tai turėjo pavirsti meniniu filmu:
Žiūrėjau šeštadienį “Vingyje” tokį laaabai lėtą ir, tiesą sakant, nelabai įdomų, nors IMDB labai gerai vertinamą filmą “Stounas”. Ir kažkuriuo metu įvyko šiokios tokios problemos su garsu. Nieko labai ypatingo - berods, visą amžinybę rodant tiesiog pievą, garsiakalbiai truputį patreškėjo, tada gal 5 sekundėms dingo garsas visai, tada vėl patreškėjo ir toliau jau rodė normaliai.
Per tą kelių sekundžių tylą šmėstelėjo tingi mintis, kad gal galėtų kas nors aptarnaujančiam personalui pranešt, kai staiga jau dunda balsas iš tamsos: “Labai atsiprašome už techninius nesklandumus, tuoj viskas bus sutvarkyta”. O po filmo salėje užsižiebė ryški šviesa ir kažkuris darbuotojas pranešė, kad “Forum cinemas” labai atsiprašo už sugadintą experiencą ir visi dabar tegul prieina prie jo - bilietas bus pažymėtas ir su juo savaitės bėgyje bus galima nueiti į kokį tik nori filmą.
Nežinau, gal ten tos 5 - 10 sekundžių toje pievoje buvo visa filmo esmė ar kažką tai, ir aš dabar likau nepelnytai nesusižavėjęs visomis tomis 105 minutėmis lėtumo, bet who cares?! CRM - ur doin it quite rite, akshully! :)
Tai suteiktą antrą šansą vakar išnaudojau pasižiūrėdamas pagal Marquezo knygą kostarikiečių ir kolumbiečių pastatytą “Apie meilę ir kitus demonus”. Po filmo viena “pupytė” sako kitai: “Nu ką žinau… Aš tos knygos recenziją perskaičius daugiau supratau, negu filmą pažiūrėjus”. LOL, va tau ir šiuolaikinis jaunimas :)
Turiu prisipažinti, kad Ferrello ir Wahlbergo duetas suintrigavo dar prieš peržiūrint filmą. Su pirmuoju viskas aišku pripažintas komikas, suvaidinęs įsimintinus, dažniausiai šiek tiek trenkus arba bent keistokus personažus ne vienoje kritikų gerai įvertintoje komedijoje. Tačiau Marko Wahlbergo amplua kietas vyrukas (prisiminkim Infiltruotus, Mes valdome naktį ar Maksą Peiną), o čia staiga nevykėlis komedijoje?
Bet Terry Hoitzas ne nevykėlis, tiesiog nevykusių aplinkybių auka, o tokia kiek netikėta partnerystė tikrai nenuvylė. Scenaristai dar pašaržavo personažų charakterio savybes, todėl tarp partnerių nuolatos tvyro labai linksma įtampa: Hoitzo neviltį ir agresiją nuolatos kursto kiek lėtokas Gambleo būdas ir kiekvienam atvejui paruoštas racionalus atsakymas, todėl filmo metu replikos, verčiančios kvatotis atvira gerkle, laksto į kairę ir į dešinę, o scena apie tuno ir liūto priešpriešą apskritai tiesiog neįkainojama.
Nors paties personažų tiriamo finansinio nusikaltimo (kaipgi be nūdienos aidų) schema žmogui, nestudijavusiam bankininkystės, gal ir nėra labai aiški, tačiau tenka dar kartą nukelti skrybėlę prieš scenaristus už tai, kad šie nepadarė komiksinio tipo klaidos ir blogiuko nepristatė filmo pradžioje. Todėl žiūrovas tyrimo vingiais gali sekti kartu su Hoitzu ir Gambleu, o pačiame tyrime pasitaiko ir kiek aštresnių posūkių.
Vis dėlto dvi filmo valandos kiek prailgsta ir tai bene pagrindinis filmo trūkumas. Pirmoji filmo valanda kur kas intensyvesnė ir linksmesnė, o antroje pusėje nejučiomis aplanko įspūdis, kad filmo kūrėjai truputį (o gal ir kiek daugiau) išsikvėpė. Žinoma, išsikvėpimas nėra totalinis viso filmo metu nuosekliai laikomos kelios humoristinės linijos (nepaaiškinamas seksualių moterų potraukis nerangiajam Gambleui ar policijos viršininko (akt. Michaelas Keatonas) nevalingos citatos iš grupės TLC dainų) priverčia nusišypsoti vėl ir vėl netgi žinant, ko gali tikėtis, tačiau, manau, niekas nebūtų per daug prieštaravęs, jei montavimo metu filmas būtų sutrumpintas kokiu pusvalandžiu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Rezervinių farų nurašyti tikrai nederėtų. Kaip ten bebūtų, tai filmas su visai vykusia istorija ir gerais aktoriais, kurie kelia juoką be didesnių pastangų. Tai visuomet gerai, o ypač tokiu laiku, kai kokybiškomis komedijomis kino teatrų lankytojai nėra nelepinami. Jei seniai kvatojotės visa gerkle rekomenduoju.
Vidinio kritiko įvertinimas: 7 / 10.
Tai kiek sutrumpintas apžvalgos, parašytos portalui “Pinigų karta”, variantas.
Rugsėjo mėnesį, deja, buvo žaista mažiau nei pusė dienų, nes dvi pirmąsias savaites mano kompiuteris stovėjo Lietuvoje, o aš - Amerikoje :) Nepaisant šito, džiugino ir kiekybė, ir kokybė:
Per mėnesį žaistos 24 valandos (mažoka, bet pateisinama - žr. aukščiau :), per jas sužaisti 7839 handai. Nėra kažkokie stebuklai, bet tai ne ką mažiau, nei kad per visą rugpjūtį, vadinasi, savidisciplina gerėja. Nepaisant nemenko nesėkmių ruožo mėnesio gale, pavyko kažkiek atsitiesti ir mėnesį pabaigti su 10,7 bb/100 winrate (būtų puiku, jei toks winrate’as būtų mano standartinis, deja deja…) arba, kitaip sakant, +$421 iš gryno žaidimo.
Dabar jau nebepamenu už ką, bet Full Tiltas davė ir +$50 bonusą, kurio išclearinimas labai neužtruko :) Rakebackas, nors ir truputį apmažintas to bonuso, bet vistiek sugeneravo papildomus +$163. Viską apibendrinus, rezultatas tarsi ir teigiamas, bet ne visai toks, kokio tikėjausi tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu prieš porą mėnesių :) Oh well, the life goes on…
Mėnesio balansas:+$634.
Sportinio pokerio naujienos, kambarių apžvalgos ir premijos
